Labai džiugu dėl kovo 28 d. vykusio „Užimk Vilnių” susitikimo. Nors ir buvo šiokių tokių nesklandumų, galima pasidžiaugti, kad šį kartą susirinko išties daug žmonių (lyginant su ankstesniais susitikimais) ir atsirado nemažai naujokų (-ių). Po susitikimo įvyko smagus „afterparty” gryname ore.
Trumpa reziumė, kas nuspręsta ir atlikta kovo 28 d.:

Kaip ir buvo žadėta pirmosios elgetavimo akcijos metu, jei Vilniaus valdžia ims bausti už elgetavimą ir elgetaujančių šelpimą – elgetavimo akcija bus pratęsta. Nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m, vasario buvo surašyta mažiausiai 15 protokolų už šį baisų „pažeidimą“, tad visiškai natūralu, kad „Užimk Vilnių“ aktyvistai ir vėl išėjo į gatvę rinkti išmaldos. Antrąją elgetavimo akciją judėjimas surengė saulėtą kovo 24 d., šeštadienį.

Šių metų sausio 12 dieną judėjimas „Užimk Vilnių" pakvietė vilniečius išeiti į miesto gatves ir pasipriešinti vietinės valdžios sprendimui bausti miesto teritorijoje elgetaujančius bei išmaldą duodančius piliečius. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Vilniaus miesto valdžia nesureagavo į piliečių nepasitenkinimą ir neatšaukė savo sprendimo. Per kelis mėnesius už elgetavimą ar išmaldos davimą Vilniuje jau nubausta 15 žmonių! (Plačiau delfi.lt straipsnyje.)
„Užimk Vilnių" dalyviai antrąjį kartą kviečia žmones, netoleruojančius valdžios kišimosi į viešąją erdvę, išeiti į Vilniaus gatves ir dar kartą parodyti pilietinį nepaklusnumą.
Vienas Europos Komisijos (EK) desperacijos dėl ACTA požymių yra tas, kad ji buvo priversta išleisti dokumentą, pavadintą „10 mitų apie ACTA” [pdf], kuris neva paneigia neteisingą informaciją, sklandančią įvairiuose informaciniuose šaltiniuose. Tačiau visai neatsitiktinai pats EK dokumentas kupinas klaidingos informacijos. Čia pateikiami tik keli iš labiausiai absurdiškų teiginių.
Iš Europos Komisijos „10 mitų apie ACTA”:

2012 m. vasario 11 d. V. Kudirkos aikštėje įvyko protestas prieš ACTA. Nepaisant šalčio, kuris sutrukdė susirinkti gausesniam dalyvių būriui, renginys pranoko visus lūkesčius. Aikštėje susirinko ne mažiau kaip 1000 dalyvių ir, nors korporacinės medijos savo skaitytojams bei žiūrovams bandė teigti, kad susirinko perpus mažiau žmonių, jų pačių darytos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš V.Kudirkos aikštės paneigia tokius teiginius.

„Užimk Vilnių“ judėjimas, kategoriškai nesutikdamas su stambiojo verslo kompanijų ir jiems tarnaujančių vyriausybių inicijuota ACTA sutartimi, ragina visus dalyvauti vasario 11 d., šeštadienį, 12:00 val., V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje vyksiančiame proteste prieš ACTA. Ateikime ir drauge ištarkime garsų NE bjauriam pramogų verslo korporacijų sąmokslui prieš interneto laisvę.

„Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija“ vasario 11 d., šeštadienį, 12 val. rengia protestą prieš ACTA (daugiau apie ACTA skaitykite čia). "Užimk Vilnių!" asamblėjos dalyviai teigiamai, tačiau atsargiai vertina šią iniciatyvą ir tikisi, kad ji netaps priešrinkiminiu politikų žaisliuku.
Mes norime žinoti jūsų, mieli „okupantai", nuomonę apie šį renginį ir jo organizatorę. Ar jūs už, ar prieš dalyvavimą šiame renginyje?
Sausio 28 Oaklande ir vėl pasikartojo policijos smurtas. Tūkstančiams protestuotojų susiruošus užimti apleistą Henry J. Kaiser Convention Centro pastatą ir paversti jį bendruomenės centru, policija juos užblokavo, nepaleido iki pat nakties ir suėmė apie 400 žmonių.
Vietos savivalda – tai ne tik miestų ir rajonų tarybos. Gyvybingos savivaldos šaknys – tai aktyvus pačių bendruomenių dalyvavimas savo kvartalo, rajono ar miesto gyvenime. Tikroji savivalda yra bendruomeninė veikla, o ne biurokratizuotos partokratijos parazitavimo vieta.
Patys miestų, rajonų ir kaimų gyventojai yra pajėgūs spręsti daugumą vietinių problemų – nuo komunalinių iki aplinkotvarkos. Patys vietos gyventojai pajėgūs išsirinkti jiems artimiausią atstovą – seniūną arba tiesiog suformuoti kolegialų vietos savivaldos organą.
Deja, šiandien bendruomenės neturi jokių galimybių spręsti savo problemas. Seniūnijos tapo mechaniškai dirbančiomis biurokratų kontoromis, kuriose ypač mėgstama įdarbinti miestą ar rajoną valdančios partijos narius. Vis dėlto apgailėtina dabartinė seniūnijų padėtis nėra priežastis apskritai jas panaikinti, nes kaip tik jų pagrindu įmanoma sukurti bendruomeninės savivaldos principais veikiantį mechanizmą.
Tai, kad susirinkimų laisvę garantuojanti LR Konstitucija tėra figos lapelis, pridengiantis LR Susirinkimų įstatymą, kuris jau visai nieko negarantuoja, dar yra pusė bėdos. Blogiau, kai atsiranda teisinis dokumentas, kuris dideliu ir storu juridiniu brūkšniu nubraukia abu šiuos dokumentus, ir niekam tai nerūpi.
Juk mes pripratome, kad nepriklausomai nuo to, kas parašyta viename įstatyme, visuomet bus atrastas kitas, kuris jį paneigs. O vėliau atsiras ir juridiškai pasikaustęs valdininkas, kuris išpūtęs akis įtikinamai aiškins, kad jokio prieštaravimo nėra. Tačiau tiek to, pereikime prie reikalo.